Kiekvieną mėnesį, gaudami atlyginimą, matome eilutę „išskaičiuotas GPM“. Daugeliui tai – tiesiog privaloma duoklė valstybei, skaičius, sumažinantis mūsų pajamas. Ar kada susimąstėte, kas nutinka su šiais pinigais, kai jie palieka mūsų banko sąskaitą? Tai nėra bedugnis šulinys, į kurį krenta mokesčiai. Priešingai, tai vienas svarbiausių sraigtelių sudėtingame valstybės mechanizme, finansuojantis paslaugas, kuriomis kasdien naudojamės net nesusimąstydami. Šis mokestis – tai ne bausmė, o mūsų visų indėlis į bendrą gerovę, į šalį, kurioje gyvename. Vis dėlto, skaidrumo stoka ir informacijos gausoje pasimetęs žmogus dažnai jaučiasi atitolęs nuo šių procesų, o mokesčių mokėjimas atrodo labiau kaip prievolė, o ne sąmoningas dalyvavimas valstybės kūrime.
Šiame straipsnyje leisimės į GPM kelionę – nuo mūsų atlyginimo lapelio iki konkrečių projektų ir paslaugų. Išsiaiškinsime, kaip šis mokestis yra surenkamas ir paskirstomas, kurios sritys gauna didžiausią finansavimą ir kaip mes patys galime prisidėti prie šių lėšų panaudojimo. Panagrinėsime, kodėl GPM yra toks svarbus savivaldybėms ir kaip nuo jo priklauso mūsų miestų bei miestelių tvarka, apšvietimas ir infrastruktūra. Išsklaidysime mitus ir pateiksime aiškų vaizdą, kaip kiekvieno iš mūsų sumokėtas euras virsta sutvarkytu parku, nauja mokyklos lenta ar laiku atvykusia greitąja pagalba. Tai bus ne sausų skaičių analizė, o bandymas suprasti, kaip veikia mūsų visų bendras ūkis.
Kas yra GPM ir kodėl jį mokame?
Gyventojų pajamų mokestis, arba GPM, yra tiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos visos gyventojo gautos pajamos. Tai gali būti ne tik darbo užmokestis, bet ir pajamos iš individualios veiklos, turto nuomos, palūkanos, autoriniai atlyginimai ar net tam tikros laimėjimų dalys, gautos iš loterijų ar azartinių lošimų – pavyzdžiui, kai sėkmė aplanko atliekant lažybos online ar išbandant, kuriuos pramogų portalus siūlo geriausi kazino. Pagrindinė GPM mokėjimo priežastis yra valstybės funkcijų finansavimas. Valstybė, kaip institucija, pati nekuria pridėtinės vertės ar produktų, todėl jos išlaikymui ir viešųjų paslaugų teikimui reikalingos lėšos, kurios surenkamos mokesčių pavidalu. GPM, kartu su PVM (pridėtinės vertės mokesčiu) ir akcizais, sudaro didžiąją dalį nacionalinio biudžeto pajamų. Be šių pinigų valstybė negalėtų užtikrinti saugumo, švietimo, sveikatos apsaugos ir daugybės kitų funkcijų, kurias laikome savaime suprantamomis.
Pagrindinis gavėjas – savivaldybės biudžetas
Didžiausias mitas, kurį reikia paneigti – kad visas GPM suplaukia į centrinį valstybės biudžetą Vilniuje. Iš tiesų, didžioji dalis Lietuvoje surenkamo GPM atitenka ne kam kitam, o savivaldybėms. Būtent tai savivaldai suteikia finansinį pagrindą ir leidžia spręsti vietos gyventojams aktualiausias problemas. Pagal galiojančius įstatymus, į savivaldybės, kurioje gyventojas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, biudžetą patenka reikšminga jo sumokėto GPM dalis. Likusi dalis keliauja į valstybės biudžetą. Šis modelis yra labai svarbus, nes skatina savivaldybes rūpintis savo gyventojais ir pritraukti naujų, nes kuo daugiau dirbančių ir pajamas gaunančių žmonių deklaruoja gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, tuo didesnis jos biudžetas. Taigi, mūsų sumokamas GPM tiesiogiai maitina mūsų miesto ar rajono kasą, o ne iškeliauja kažkur toli.
Kam konkrečiai savivaldybė išleidžia GPM lėšas?
Atsakymas slypi mūsų kasdienybėje. Didžiausia savivaldybių biudžetų išlaidų dalis tenka švietimui. Tai apima ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) išlaikymą, bendrojo lavinimo mokyklų finansavimą – mokytojų atlyginimus, pastatų priežiūrą, komunalinius mokesčius, mokymo priemonių įsigijimą. Būtent iš GPM lėšų finansuojami nemokami pietūs mokyklose, pavėžėjimas mokiniams, neformaliojo ugdymo būreliai. Antra svarbi sritis – socialinė apsauga. Tai įvairios socialinės išmokos, parama nepasiturintiems, senjorų ir neįgaliųjų priežiūros įstaigų finansavimas. Taip pat didelė dalis lėšų skiriama aplinkos tvarkymui ir komunaliniam ūkiui: gatvių apšvietimui, parkų ir skverų priežiūrai, šiukšlių išvežimui, gatvių valymui žiemą. Kultūra ir sportas taip pat finansuojami iš šių pinigų – tai bibliotekų, kultūros centrų, sporto mokyklų išlaikymas, miesto švenčių ir renginių organizavimas.
Ar GPM finansuojama sveikatos apsauga?
Taip, tačiau kiek kitaip, nei daugelis įsivaizduoja. Tiesiogiai ligoninių ar poliklinikų GPM nefinansuoja. Tam yra skirtas Privalomasis sveikatos draudimas (PSD), kurį taip pat mokame kiekvieną mėnesį. Tačiau dalis GPM vis tiek prisideda prie bendros sveikatos sistemos. Pirma, per valstybės biudžetą GPM lėšos gali būti skiriamos didelėms investicinėms programoms, pavyzdžiui, ligoninių renovacijai, modernios medicininės įrangos pirkimui ar visuomenės sveikatos prevencijos programoms. Antra, savivaldybės, naudodamos savo GPM pajamas, yra atsakingos už pirminės sveikatos priežiūros organizavimą savo teritorijoje. Jos steigia ir išlaiko visuomenės sveikatos biurus, kurie vykdo įvairias programas, susijusias su ligų prevencija, sveikos gyvensenos skatinimu mokyklose ir bendruomenėse. Taigi, nors pagrindinis sveikatos apsaugos finansavimo šaltinis yra PSD, GPM veikia kaip svarbus pagalbinis elementas.
O kaip dėl kelių, policijos ir kariuomenės?
Šios sritys yra išimtinai valstybės, o ne savivaldybių, atsakomybė, todėl jos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Būtent čia ir nukeliauja ta GPM dalis, kuri neatitenka savivaldybėms. Kartu su PVM, akcizais ir kitais mokesčiais, gyventojų pajamų mokestis sudaro bendrą katilą, iš kurio lėšos skiriamos krašto apsaugai, t.y., Lietuvos kariuomenės išlaikymui ir modernizavimui. Taip pat finansuojama viešojo saugumo sistema – policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių darbas. Iš šių pinigų mokami atlyginimai pareigūnams, perkama technika ir įranga. Magistralinių kelių ir didžiosios dalies krašto kelių priežiūra bei plėtra taip pat finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Tad mokėdami GPM, mes prisidedame ne tik prie savo miesto gerovės, bet ir prie visos šalies saugumo bei susisiekimo infrastruktūros.
Valstybės tarnautojai – kas moka jiems atlyginimus?
Tai dar viena sritis, finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tiek savivaldybių, tiek valstybės institucijų darbuotojų atlyginimai yra mokami iš atitinkamų biudžetų. Tai apima platų spektrą darbuotojų: nuo savivaldybės specialisto, priimančio gyventojų prašymus, iki ministerijų darbuotojų, formuojančių valstybės politiką, taip pat teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų. Nors viešojoje erdvėje dažnai diskutuojama apie biurokratinio aparato dydį, svarbu suprasti, kad be šių žmonių valstybė negalėtų funkcionuoti. Jie užtikrina įstatymų įgyvendinimą, administruoja socialines išmokas, išduoda leidimus, prižiūri švietimo ir sveikatos sistemas. Taigi, dalis mūsų sumokamo GPM grįžta atgal į ekonomiką per viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimus, kuriuos jie vėliau išleidžia pirkdami prekes ir paslaugas.
Kodėl svarbu teisingai deklaruoti gyvenamąją vietą?
Kaip jau minėta, didžioji dalis GPM atitenka tai savivaldybei, kurioje žmogus yra oficialiai deklaravęs savo gyvenamąją vietą metų pradžioje. Deja, Lietuvoje vis dar paplitusi praktika, kai žmonės gyvena viename mieste (dažniausiai didmiestyje, kur dirba), o registruoti būna visai kitame (pavyzdžiui, tėvų namuose mažesniame rajone). Dėl to susidaro didelis disbalansas. Savivaldybė, kurioje žmogus realiai gyvena, turi užtikrinti jam visas paslaugas – tvarkyti gatves, kuriomis jis vaikšto, išvežti jo šiukšles, suteikti vietą jo vaikui darželyje, tačiau negauna už tai jokios finansinės grąžos per GPM. Tuo tarpu savivaldybė, kurioje žmogus tik registruotas, gauna jo mokesčius, nors realiai tam gyventojui jokių paslaugų neteikia. Todėl teisingas gyvenamosios vietos deklaravimas yra ne formalumas, o pilietiškumo ir sąžiningumo klausimas, leidžiantis teisingai paskirstyti mokesčius ir užtikrinti adekvatų paslaugų finansavimą.
Kaip aš galiu nuspręsti, kam atiteks dalis mano GPM?
Valstybė suteikia unikalią galimybę kiekvienam mokesčių mokėtojui tiesiogiai prisidėti prie jam svarbių iniciatyvų rėmimo. Kiekvienais metais, teikdami pajamų deklaraciją, galime skirti iki 1,2% savo jau sumokėto GPM pasirinktai ne pelno siekiančiai organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą. Tai gali būti vaikų darželis, mokykla, sporto klubas, gyvūnų prieglauda, kultūros įstaiga ar bet kuri kita jums patinkanti organizacija. Papildomai galima skirti iki 0,6% politinėms partijoms ir iki 0,6% profesinėms sąjungoms. Šis mechanizmas yra puikus būdas sustiprinti pilietinę visuomenę ir paremti tas sritis, kurios, jūsų manymu, nusipelno papildomo finansavimo. Svarbiausia – tai jums nieko papildomai nekainuoja, jūs tiesiog nurodote valstybei, kaip panaudoti dalį tų pinigų, kuriuos jau esate sumokėję.
Kelionės pabaiga: bendras indėlis į ateitį
Gyventojų pajamų mokestis nėra tiesiog eilutė algalapyje. Tai yra socialinio kontrakto tarp piliečio ir valstybės pagrindas, mūsų visų bendras fondas, iš kurio finansuojama dabartis ir kuriama ateitis. Nuo mokytojo atlyginimo ir suremontuotos gatvės iki visuomenės saugumo ir galimybės paremti nevyriausybinę organizaciją – GPM paliečia beveik kiekvieną mūsų gyvenimo sritį. Supratimas, kur nukeliauja šie pinigai, didina pasitikėjimą valstybe ir skatina pilietinį sąmoningumą.
Kitą kartą, žvelgdami į savo atlyginimo lapelį, prisiminkite šią kelionę. Kiekvienas sumokėtas euras yra mažas, bet svarbus indėlis į bendrą gerovę. Tai investicija į saugesnę, švaresnę, labiau išsilavinusią ir teisingesnę Lietuvą mums visiems. O galimybė patiems nukreipti dalį mokesčio įrodo, kad esame ne pasyvūs stebėtojai, o aktyvūs savo valstybės kūrėjai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Koks yra pagrindinis GPM tarifas Lietuvoje?
Lietuvoje taikomi du pagrindiniai GPM tarifai. Metinėms pajamoms iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) taikomas 20% tarifas, o šią ribą viršijančiai pajamų daliai taikomas 32% tarifas. Taip pat taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kuris sumažina apmokestinamąją bazę mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
2. Ar reikia mokėti GPM pardavus savo automobilį ar butą?
Priklauso nuo situacijos. GPM nereikia mokėti, jei parduodate automobilį, kurį išlaikėte savo nuosavybėje ilgiau nei 3 metus. Parduodant nekilnojamąjį turtą (pvz., butą), GPM nereikia mokėti, jei jį išlaikėte nuosavybėje 10 metų arba jei pastaruosius 2 metus jame deklaravote savo gyvenamąją vietą.
3. Iki kada reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją ir skirti dalį GPM paramai?
Pajamų deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus reikia pateikti ir dalį GPM paramai skirti iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tai padaryti galima patogiausiai per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
4. Kas nutinka, jei laiku nesumoku GPM?
Laiku nesumokėjus mokesčių, Valstybinė mokesčių inspekcija pradeda skaičiuoti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat gali būti inicijuotas priverstinis skolos išieškojimo procesas iš banko sąskaitų ar turto.
5. Ar pensininkai moka GPM?
Taip, pensijos yra apmokestinamos GPM, tačiau joms taikomas specialus pensijų NPD, kuris yra gerokai didesnis nei dirbantiesiems. Dėl šios priežasties didžioji dalis senatvės pensijų Lietuvoje nepasiekia apmokestinamosios ribos ir GPM nuo jų realiai mokėti nereikia.