Žaliosios ekonomikos sektoriuose darbo vietų skaičius auga daug greičiau nei kituose. Naujai kuriamas darbo vietas užima jauni žmonės, būsimieji žaliosios ekonomikos lyderiai, savo kompetencijas ir įgūdžius naudodami visuomenės švietimui ir skatinimui gyventi tvariai.
Nustatydamos Europos žaliąjį kursą, visos 27 Europos Sąjungos (ES) valstybės narės įsipareigojo iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, o iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 55 proc., lyginant su 1990 m.
„Norint pasiekti šį tikslą, darbo rinkoje reikia specialistų, galinčių kurti žalios ekonomikos medelius, investuoti į žaliuosius finansinius instrumentus, optimizuoti žaliosios verslo logistikos procesus, kurti ir valdyti žaliąsias organizacijas“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto (VVF) dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė.
Pasak profesorės, tai suteiks naujas galimybes įvairiems ūkio sektoriams įgyvendinti inovacijas, investuoti bei kurti naujas darbo vietas.
„WorldSkills“ duomenimis, perėjimas prie žaliosios ekonomikos iki 2030 m. sukurs poreikį įsteigti apie 24 mln. naujų darbo vietų. Tai prognozuoja ir Tarptautinė darbo organizacija (International Labour Organization) – tikimasi sukurti apie 20 mln. papildomų darbo vietų tvarios ekonomikos sektoriuje.
VILNIUS TECH VVF dekanės teigimu, perėjimas prie ekologiškesnės ekonomikos ne tik sukurs naujas darbo vietas, bet ir pakeis esamų darbo vietų pobūdį. Tad kyla klausimas – kokių įgūdžių reikia mokytis šiandien, norint būti pasiruošus žaliosios ekonomikos darbo rinkai?
Kokias keturias kompetencijų kategorijas išskiria ekspertai?
„Mokslininkai išskiria keturias pagrindines kompetencijų kategorijas, kurios itin paklausios žaliosios ekonomikos kontekste. Pirma – kognityvinės kompetencijos: supratimas apie aplinką, noras mokytis apie tvarų vystymąsi ir naujas technologijas. Šie įgūdžiai reikalingi norint įvertinti ir suprasti inovacijų bei pokyčių poreikį. Antra – socialinės kompetencijos. Pavyzdžiui, koordinavimo ir verslo valdymo įgūdžiai – naviguoti tarp ekonominių, socialinių ir ekologinių tikslų; bendravimo ir derybų įgūdžiai – derinti prieštaringus interesus sudėtingame kontekste; žaliosios rinkodaros įgūdžiai – skatinti ekologiškesnius produktus ir paslaugas“, – pabrėžia J. Stankevičienė.
Profesorė išskiria dar vieną kategoriją – asmenines kompetencijas. Tai adaptavimosi įgūdžiai, perkeliamieji gebėjimai, padedantys darbuotojams išmokti ir taikyti naujas technologijas, būtinas jų darbui „žalinti“, verslumo įgūdžiai, siekiant įveiklinti inovatyvias technologijas.
Anot J. Stankevičienės, žaliosios ekonomikos kontekste itin paklausi ketvirtoji kategorija – technologinės kompetencijos, susijusios su žalių, švarių technologijų išmanymu, inovatyvių gamybinių procesų diegimu.
VILNIUS TECH VVF dekanės teigimu, šios keturios kategorijos papildytos duomenų apdorojimo ir analizės įgūdžiais: aplinkos bei procesų kiekybiniu vertinimu ir stebėsena, poveikio vertinimu ir neigiamų pasekmių mažinimu, procesų optimizavimu bei rizikų valdymu.
„Visos šios žaliosios kompetencijos ir papildomos skaitmeninės kompetencijos jau ne vienerius metus yra įtrauktos tarp VILNIUS TECH VVF studijų programų. Universiteto mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus žiedinės ekonomikos, atliekų valdymo, inovacijų kūrimo, pažangių technologijų diegimo, žaliojo marketingo, tvarios plėtros, rizikos valdymo ir išmanių miestų tematikomis“, – teigia J. Stankevičienė.
Šios pačios paklausiausios žaliosios ateities kompetencijos šiandien jau dėstomos VILNIUS TECH studentams, kurie ir kurs mūsų rytojų.
Daugiau apie VILNIUS TECH studijų programas galite rasti čia.