Susirgus ar netekus darbo: „Luminor“ bankas siūlo apdrausti savo paskolas

„Luminor“ bankas, bendradarbiaudamas su draudimo bendrove „Gjensidige“, klientams suteiks paskolos mokėjimų draudimo paslaugą, kuri padės sumažinti finansinę naštą staiga netekus darbo ar susirgus. Draudimo išmokos padengs paskolos įmokas arba kitas išlaidas, jeigu asmuo daugiau nei 30 dienų negalės dirbti.

„Luminor“ paskolos draudimo paslauga galės naudotis visi banko klientai, sudarę būsto ar vartojimo paskolos sutartį. Draudimo išmokos bus mokamos tais atvejais, kai klientas ilgiau nei 30 dienų negalės dirbti dėl asmeninės arba vaiko ligos arba netikėtai praras darbą.

„Socialinės nedarbo ir ligos išmokos ne visada yra pakankamos net būtiniausioms pragyvenimo, medicinos išlaidoms, o tuo labiau paskolos įmokoms mokėti. Šių metų sausio mėnesį registruotų bedarbių skaičius Baltijos šalyse išaugo beveik dviem trečdaliais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Latvijoje bedarbių skaičius išaugo 23 proc., Estijoje 54 proc., o Lietuvoje beveik 79 proc. Tad reaguodami į situaciją siūlome klientams iš anksto apsisaugoti nuo netikėtų įvykių. Apdraudus paskolą ir netekus darbo ar susirgus, draudimo išmokomis bus galima padengti paskolos mokėjimus ar kitas išlaidas ir taip sumažinti savo finansinę naštą“, – sako „Luminor“ banko Draudimo produktų skyriaus vadovas Ernestas Skeberis.

„Luminor“ paskolos draudimo įmokos suma priklausys nuo kredito įmokos dydžio. Pavyzdžiui, jeigu paskolos gavėjo mėnesinė įmoka sudaro 170 EUR, jam bus pasiūlyta pasirinkti optimalų draudimo tipą, kuris suteiks 200 EUR mėnesinę išmoką praradus darbą, susirgus pačiam ar prireikus pasirūpinti sergančiu vaiku. Tokio draudimo mėnesinė įmoka sudarys 7,5 EUR per mėnesį. Minimali apsauga už 4 EUR draudimo įmoką per mėnesį suteiks 100 EUR mėnesinę išmoką.

Šių metų sausio mėnesio pabaigoje registruotų bedarbių skaičius Baltijos šalyse viršijo 411 tūkst. ir buvo 62 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausias bedarbių skaičius sausio mėnesį fiksuotas Lietuvoje, jis pasiekė 282 tūkst., o paskutinį kartą panašus registruotų bedarbių asmenų skaičius mūsų šalyje buvo tik prieš 10 metų, 2011-aisiais.

„Augantys bedarbių asmenų ir nedarbingumo pažymėjimų skaičiai signalizuoja, kad gyventojų finansinė padėtis gali prastėti. Šiems rodikliams poveikį turi ir pandemija – kai kurie verslai negali veikti, nežinomybė dėl ateities gyventojams kelia įtampą, o ši turi neigiamą poveikį sveikatai. Svarbu nelaukti paskutinės minutės ir iš anksto pasiruošti planą B, turėti santaupų, draudimą ar kitą lėšų šaltinį, kurį gyventojas galėtų panaudoti ištikus neplanuotoms gyvenimo aplinkybėms“, – sako E. Skeberis.

Šiais metais Baltijos šalių gyventojams išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius taip pat buvo rekordinis. Sausio mėnesį Lietuvoje buvo išduota 120 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, Latvijoje 71 tūkst., o Estijoje – 39 tūkst. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje išaugo 52,5 proc., Latvijoje 46 proc., o Estijoje 44 proc. 2020 metais nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje buvo išduoti apie 32 proc. darbingo amžiaus gyventojų, o vienas asmuo per metus vidutiniškai sirgo apie 29 dienas. Latvijoje vienas asmuo vidutiniškai sirgo apie 50 dienų, o nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti apie 35 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Estijoje sergamumo lygis buvo šiek tiek mažesnis, nedarbingumo pažymėjimai išduoti apie 26 proc. darbingo amžiaus gyventojų, vienas asmuo vidutiniškai sirgo apie 32 dienas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *